admin 
Ar turite labai mėgstamą striukę su suplyšusiomis rankovėmis arba porą nešvarių smūgių, renkančių dulkes spintos gale? Ne Lietuvos startuolis „Tingit“ nori padėti žmonėms sugrąžinti savo buvusią šlovę dėvėtiems drabužiams su naujai atidarytu remonto turgumi.
Platforma leidžia naudoti telefoną, kad greitai užfiksuotumėte ir įkeltumėte nelaimingų daiktų vaizdo įrašą, kad gautumėte remonto ar restauravimo kainą. Jei esate patenkinti pasiūlymu, galite sumokėti naudodami „Tingit“ programą ir išsiųsti savo prekes į pasirinktą remonto dirbtuvę. Po to belieka laukti kelias dienas ar savaites. Nereikia važinėtis per galines alėjas specialistams restauratoriams ir ginčytis dėl nedraugiškų parduotuvių tvarkaraščių. Platforma užima visą laisvumą.
Kol kas yra tik vienas laimikis: „Tingit“ galima įsigyti tik Lietuvoje, kur Vilniuje įsikūręs startuolis paslaugą debiutavo vasarį. Tačiau startuolis neseniai surinko 500 000 eurų išankstinio pradinio finansavimo etapą, kad toliau plėstų verslą, o generalinė direktorė ir viena iš įkūrėjų Indrė Viltrakytė teigia, kad planuoja plėstis į kitas Europos rinkas. Tikėtina, kad tai įvyks vėliau kitais metais, kai bendrovė sieks padidinti pradinį turą.
Lietuvoje yra mados pakartotinio naudojimo turgavietės milžinas „Vinted“, todėl šalies verslininkai turi šios srities kilmę. „Tingit“ yra dar vienas grynas turgaus žaidimas, tačiau juo siekiama sujungti žmones, kurie turi sugadintų / sugedusių mados gaminių, su įmonėmis, kurios gali juos taisyti.
„Užaugau su žmonėmis, kurie pradėjo „Vinted“. Taigi stebėti, kaip įmonė iš mažos vietinės parduotuvės virsta šia didžiule pasauline rinka, buvo tikrai labai įkvepianti“, – „TechCrunch“ pasakojo Viltrakytė. „Tikiuosi, kad mes galime pasiekti kažką panašaus su remontu ir rasti sinergiją su įmonėmis, kurios jau dirba tvarumo srityje.
Viltrakytė „Tingit“ idėją sugalvojo daug metų dirbusi mados srityje ir nusivylusi šios pramonės tvarumo ir perteklinio vartojimo problemomis. Tai taip pat ne pirmoji jos, kaip technologijų verslininkės, patirtis: ji trejus metus dirbo su „Vinted“ įkūrėju Justu Janausku socialinių tinklų startuolyje, skirtame paaugliams. Ji taip pat mėgavosi skaitmenine mada ir kriptovaliuta/web3.
Vis dėlto platforma, kuri atlieka fizinį remontą, yra kitokio pobūdžio iššūkis.
„Aš esu problemų sprendėjas. Taigi, kai galvoju apie kažką, kas sugedo, man kyla noras tai sutvarkyti“, – sakė ji. „Aš asmeniškai bandžiau taisyti daug daiktų (…) ir tai visada yra didžiulis galvos skausmas, vargas. Turėjau Dyson plaukų džiovintuvą ir dėl daugelio priežasčių prireikė šešių savaičių, kol suorganizavau remontą. Taigi aš maniau, žinote, dabar 2023 m., turi būti geresnis būdas. Ir aš apsidairiau ir nebuvo geresnio būdo. Taigi nusprendžiau pažaisti su juo ir pažiūrėti, kaip jis galėtų atrodyti.
Šiuo metu „Tingit“ jungia vartotojus su drabužių, avalynės ir aksesuarų taisymo ir restauravimo paslaugomis. Tai apima specializuotus restauravimo darbus, pvz., sportbačių ir rankinių papuošimą, taip pat įprastas paslaugas, pvz., cheminį valymą.
Viltrakytės teigimu, pagrindinis sprendimas sutelkti dėmesį į madą buvo priimtas dėl to, kad keturi įkūrėjai jau turėjo pramonės patirties. Tačiau jei jie gali sukurti mastą, ji sako, kad nėra jokios priežasties sustoti. Sporto prekių, žaislų ir plataus vartojimo elektronikos remontas galėtų būti potencialus ateities kelias, tačiau viskas atrodo įmanoma, jei yra paklausa ir įmonės teiktų paslaugas.
Europos Sąjungos reglamentai čia yra varomoji jėga, o teisės į remontą reikalavimai atsiranda kartu su išplėstomis ekologinio projektavimo taisyklėmis, kurios apima skaitmeninių gaminių pasų planus. Visa tai siekiama paskatinti perėjimą prie labiau žiedinės ekonomikos, kad blokas galėtų pasiekti savo 2050 m. nulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos klimato tikslą.
Iki šiol „Tingit“ prekyvietė padėjo atlikti daugiau nei 650 baigtų remonto darbų ir pateikė daugiau nei 2500 naudotojų remonto užklausų. Viltrakytės teigimu, paslaugas teikia trys vietos įmonės – viena taiso drabužius, kita – batus ir krepšius, viena – cheminio valymo paslaugas.
Perdirbimas ir modifikavimas (modifikavimas) taip pat yra Tingit plano dalis, kaip ir perdirbimo siūlymas. Tačiau Viltrakytė sako, kad konkretūs koregavimai (ty siuvimas) nėra tinkami platformos metodui, nes matavimai yra tikslesni, kai atliekami asmeniškai.
Batų taisymas sudaro 70 % platformoje pateiktų užsakymų, o tipinis jos klientas yra „užsiėmusi dirbanti mama“, ieškanti efektyvesnių būdų, kaip viską atlikti.
Viltrakytė prisipažįsta esanti šiek tiek nustebusi, kad platforma nesinaudoja daugiau vyrų, atsižvelgiant į tai, kiek sneakerheadų yra vyrų. Tačiau ji teigia, kad iš dalies tai gali būti dėl to, kad trūksta informacijos apie galimas restauravimo paslaugas.
„Labai norėčiau pristatyti šią sezoninės priežiūros koncepciją“, – sakė ji ir pabrėžė, kad nauja batų pora gali tarnauti daug ilgiau, jei jie bus tinkamai prižiūrimi. Du kartus per metus atliekamos remonto paslaugos gali būti vadinamos „nauju įpročiu“, į kurį reikia investuoti, kad daiktai tarnautų ilgiau.
„Mano asmeninis tikslas iš esmės yra tai, kad remontas būtų labiau įprotis – visada sakau, kaip dantų valymas“, – pridūrė ji.
Remonto ir restauravimo paslaugų kainos skiriasi priklausomai nuo darbo sudėtingumo – nuo 9 € už apsauginę avalynės procedūrą, 25 €+ už drabužių užtrauktuko keitimą, iki 139 €+ už aukščiausios kokybės rankinės restauravimą.
Viltrakytė pažymėjo, kad startuolis buvo atsiųstas taisyti/restauruoti labai aukštos klasės daiktų, pavyzdžiui, 10 000 eurų vertės „Hermes“ rankinę. Ir atsižvelgiant į augantį vintažinių drabužių, mados perpardavimo platformų ir dėvėtų drabužių prekyviečių populiarumą, yra keletas įdomių būdų, kaip remonto rinka gali susikirsti su ta platesne tendencija.
Ji sakė, kad bendrovė jau sulaukia daug užklausų iš žmonių, siunčiančių ekrano kopijas daiktų, kuriuos matė naudotų daiktų prekyvietėse, pvz., „Vinted“, ir teiraujasi, kiek kainuotų taisymas.
„Manau, kad galime padidinti naudotų daiktų vertę, nes žmonės neįsivaizduoja, ką galima padaryti su konkrečiais mados daiktais“, – sakė ji. „Jei paimsite tikrai nusidėvėjusį krepšį, jei tai prabangus krepšys, gerai pagamintą daiktą, galite (atstatyti) ne kaip naują, o kaip 85% naują.
„Tingit“ pradeda veikti kaip verslas vartotojui (B2C) prekyvietė, tačiau Viltrakytė mano, kad yra galimybių plėstis ir į B2B2C.
„Mes galime būti oficialūs prekių ženklų atstovai – tai jau įrodytas verslo modelis“, – sakė ji. „Be to, planuojame atlikti API integraciją mažmenininkams ar kitoms prekyvietėms, tokioms kaip „Vinted“ ar „Vestiaire Collective“.
Startuolis galvoja apie tai, kaip dar labiau panaudoti technologijas, kad žmonėms būtų dar mažiau sunku taisyti savo daiktus. Viltrakytė teigė, kad bendrovė nori dirbti su dirbtiniu intelektu, kad automatizuotų žalos analizę ir citatų generavimą, kurie šiuo metu yra rankiniai procesai. Taigi naudotojams net nereikės nufotografuoti ir įkelti savo prekės vaizdo įrašo, o tiesiog parodyti jį fotoaparatui.
Dirbtinis intelektas taip pat galėtų būti naudojamas automatizuoti perparduodamų drabužių vertinimą ir generuoti duomenis apie tai, kas cirkuliuoja žiedinėje ekonomikoje, o tai galėtų būti įdomi įvairioms įmonėms. Mados autentifikavimas ir produkto gyvavimo ciklo stebėjimas yra kitos sritys, kurias „Tingit“ domisi tyrinėti.
„Tingit“ išankstinio finansavimo etapui vadovavo „Firstpick“, Lietuvos rizikos kapitalo fondas ir technologijų startuolių akseleratorius Baltijos šalyse. Taip pat dalyvavo BADideas.fund (Latvija), PurposeTech (Čekija) ir Heartfelt Capital (Vokietija).
„Firstpick“ vadovaujanti partnerė Jonė Vaitulevičiūtė, komentuodama savo pareiškimą, sakė: „Vis dar trūksta žinių apie technologijų panaudojimą siekiant padidinti tvarumą. Todėl labai džiaugiamės matydami, kaip „Tingit“ mokys vartotojus ir padės jiems susikurti tvarius įpročius.
